Grindinio šildymo sistemą panaudoti vėsinimui (kai šilumos šaltinis – šilumos siurblys) iš pirmo žvilgsnio patrauklu: galime „nušauti du zuikius”, pasinaudodami ta pačia sistema. Tačiau yra eilė momentų, kuriuos reikėtų apsvarstyti prieš žengiant tokį žingsnį:
1. Dėl galios apribojimų grindinio vėsinimo galia geriausiu atveju užtikrina 25% patalpos vėsinimo poreikio.
2. Didelė kondensato susidarymo ant vėsinamų grindų tikimybė. Atsiranda rizika susidaryti pelėsiui, paslysti, sugadinti grindų dangas, baldus ar kilimus.
3. Itin žemas komforto lygis: vasarą norime jausti malonią oro vėsą kambaryje, o ne atšalusias kojas – juk šaltas oras, būdamas sunkesnis, lieka prie grindų.
4. Dėl didžiulės inercijos niekuomet neturėsime pastovios temperatūros patalpose.
5. Dėl inercijos ir per mažos galios sistema nebus įjungiama ir išjungiama pagal poreikį, o veiks viso vėsinimo sezono metu, neekonomiškai naudodama energiją.
Visų minėtų trūkumų neturi šildymo/vėsinimo sistema fankoilais Konveka. Jie skirti darbui su šilumos siurbliais, todėl užtikrina komfortą visų metų bėgyje.
Grindinio vėsinimo veikimo principas remiasi šilumos absorbcija. Tai reiškia, kad grindys absorbuoja dalį šilumos (infraraudonųjų spindulių), spinduliuojamos nuo įkaitusių paviršių patalpoje: sienų, lubų, baldų, žmonių ir t. t. Paprasčiau tariant, ji veikia atvirkščiai grindiniam šildymui: grindinio šildymo atveju įšilusios grindys šildo vėsesnius paviršius patalpoje, grindinio vėsinimo atveju – įšilę paviršiai šildo grindis, atiduodami joms savo šilumą.
Aptarsime pagrindinius grindinio šildymo sistemos panaudojimo vėsinimui aspektus.
Galingumas
Grindinio vėsinimo galingumas tiesiogiai priklauso nuo dviejų parametrų:
1. grindų paviršiaus temperatūros: kuo žemesnė temperatūra, tuo vėsinimo galia didesnė;
2. grindų paviršiaus ploto: kuo didesnis vėsinimo plotas, tuo didesnė galia.
Dėl šių parametrų tokio vėsinimo galia yra ribota:
1. negalima labai sumažinti grindų temperatūros, nes ant jų atsiras kondensatas, o „saugi“ temperatūra yra nepakankama reikiamai galiai pasiekti;
2. grindų ploto padidinti negalima – jis negali būti didesnis už patalpos plotą.
Paskaičiuota, kad dėl šių galios apribojimų grindinio vėsinimo galia geriausiu atveju užtikrina 25% patalpos vėsinimo poreikio. Tai tas pat, kaip turėti automobilį, kuris, vietoje visų keturių, stabdo tik vienu ratu. Tai reiškia, kad patalpose gali būti 1 – 2°C vėsiau, tačiau to neužtenka, kad užtikrinti temperatūrinį komfortą viso šiltojo sezono metu. Kai, lyg ir turėdami vėsinimo sistemą, per karščius negalėsime išsimiegoti, vis dėlto imsime svarstyti apie galingesnių vėsinimo prietaisų įsigijimą.
Pasirinkę grindinį vėsinimą, turime apsiriboti grindų dangos ir interjero elementų pasirinkime. Ne visos grindų dangos gerai praleidžia šaltį, o baldai, kilimai ar kiti daiktai, paprastai dengiantys 20 – 70% grindų, stipriai sumažina ir taip nepakankamą vėsinimo galią.
Tie patys šilumos siurbliai, kurie ruošia šaltą vandenį grindinio vėsinimo sistemai, taip pat ruošia ir karštą vandenį pastato vandentiekio sistemai. Vienu metu abiejų užduočių jie vykdyti negali, todėl, tuo metu, kai ruošiamas karštas vanduo, grindų vėsinimas stabdomas, todėl jo galia mažėja dar labiau.
Kondensato atsiradimo tikimybė
Viena iš didžiausių grindinio vėsinimo problemų yra ta, kad sutapus nepalankioms sąlygoms, ant grindų paviršiaus gali išsiskirti kondensatas. Tereikia tam tikro oro temperatūros ir drėgmės santykio, esant fiksuotai grindų temperatūrai, ir ant jų atsiranda kondensatas.
1 paveiksle nurodytos rasos taško susidarymo sąlygos.
1 pav. Rasos taško susidarymo kreivės
Pavyzdys. Tarkime turime tokias sąlygas:
– vėsinamų grindų temperatūra yra 19°C. Tai laikoma saugia kondensato susidarymo atžvilgiu temperatūra (kai kurie šaltiniai rekomenduoja laikyti 18°C);
– oro temperatūra patalpoje yra 25°C. Daugeliui žmonių tai komfortiška patalpų temperatūra vasaros metu.
Iš grafiko matyti, kad esant šioms sąlygoms, pakanka 70% santykinės oro drėgmės, kad ant grindų paviršiaus susidarytų kondensatas. Grindų temperatūrai esant 18°C, tam pakanka 65% oro drėgmės, kas laikoma normalia drėgme šiltuoju metų laikotarpiu.
Oro drėgmė lauke lietaus metu ar ir po jo pašvietus saulei pasiekia 90 – 99%, nes vyksta intensyvus vandens garavimas. Jei tuo metu įjungta vėdinimo sistema ar oras iš lauko patenka pro atvertą orlaidę, langą ar duris – turime šlapias grindis. Jei išjungsime vėdinimo sistemą ir viską sandariai uždarysime, oro drėgmė vis tiek kils nuo žmogaus veiklos (maisto ruošimas, žmonių kvėpavimas, prakaitavimas, augalai, namų ruoša ir kt.). Situaciją dar labiau pablogina tai, kad grindinio vėsinimo sistema nesausina patalpos oro vasarą, kaip kiti vėsinimo prietaisai.
Taigi, galime daryti išvadą, kad kondensato susidarymo ant vėsinamų grindų tikimybė yra pakankamai didelė. O kokios pasekmės? Išvardinsime pagrindines:
1. Paslydimo galimybė. Neįmanoma nuspėti, kada ant grindų atsiras kondensatas, todėl, to nepastebėjus, galima paslysti. Didžiausios rizikos grupė – pagyvenę žmonės.
2. Gadinama grindų danga, baldai. Daugelis gyvenamosiose patalpose naudojamų grindų dangų neatsparios vandens poveikiui, todėl kondensatas gali jas negrįžtamai pažeisti.
3. Pelėsio atsiradimo tikimybė. Kondensatas išsiskiria visu grindų paviršiumi, netgi sunkiai prieinamose vietose: už grindjuosčių, po kilimais, baldais. Situacijai kartojantis ir drėgmei neleidus tinkamai išdžiūti, padidėja pelėsio atsiradimo tikimybė.
Kaip priemonės kondensavimosi prevencijai paprastai siūloma:
1. Naudoti kondensato jutiklius. Tačiau:
a) tokie jutikliai suveikia tik tada, kai rasa jau išsiskyrusi, todėl grindys kažkiek vis tiek rasos, galbūt tik nebus šlapios;
b) pajutę kondensata, jutikliai duoda signalą vėsinimo sistemai sustabdyti atvėsinto vandens tiekimą į grindis, tačiau grindys yra labai inertiškos ir faktiškai jų temperatūra pakils iki saugios tik po 1 – 2 valandų. Visą tą laiką grindys bus šlapios.
2. Didinti grindų temperatūrą. Tai sumažina kondensato išsiskyrimo tikimybę, bet jos nepašalina. Be to, dar labiau mažėja ir taip nepakankama vėsinimo galia.
Komfortas
Įsivaizduokime: gražią vasaros dieną esame svetainėje, kurioje oro temperatūra 25°C, grindų temperatūra 19°C. Sėdime ant sofos ir žiūrime filmą. Kur mūsų kojos? Teisingai, ant sofos. Net vasarą niekas nenori laikyti pėdų ant šaltų grindų. Mes norime jausti malonią oro vėsą kambaryje, o ne atšalusias kojas.
Mūsų galūnės yra vėsiausios kūno dalys, todėl šaltos grindys yra paskutinis dalykas, kurį norėtume turėti jaukiuose namuose. Daugelis žmonių net palieka veikiantį grindinį šildymą voniose per vasarą, nes basomis stovėti ant šaltų plytelių nesinori.
Šildomų – vėsinamų grindų šalininkai apie grindų šildymą rašo, kad jis labai komfortiškas, nes mūsų pėdos yra šiltesnėje, o galva vėsesnėje zonoje. Lygiai taip pat komfortišku jie laiko grindinį vėsinimą, nors grindinis vėsinimas sukuria visiškai priešingą aplinką. Kaip tai suprasti? Ar mūsų komforto pojūtis vasarą apsiverčia aukštyn kojomis?
Iš kitos pusės, turėdami grindinį vėsinimą, dėl mažo galingumo ir didžiulės inercijos niekuomet neturėsime pastovios temperatūros patalpose. Tarkime, pavyko pasiekti 25°C temperatūrą namuose. Tada per langą pašvietė saulė, kažkas pradėjo ruošti maistą, kažkas įjungė televizorių, susirinko daugiau žmonių ir temperatūra pakilo iki 27 – 28°C. Grindinis vėsinimas negali susitvarkyti su tokiu šilumos kiekiu.
Ekonomiškumas
Nėra prasmės lyginti grindinio vėsinimo ekonomiškumo su kitais vėsinimo prietaisais, nes grindinis vėsinimas tiesiog neišvysto pakankamos galios. Tačiau yra keli momentai, apie kuriuos reikia užsiminti:
1. Grindinio vėsinimo sistema (dėl didelio inertiškumo ir per mažos galios) nėra įjungiama ir išjungiama pagal poreikį, o veikia viso vėsinimo sezono metu. Ji nebus išjungiama net ir išvykstant savaitgaliui – juk pasiekti nominalią galią ir atvėsinti patalpas jai reikės pusdienio.
2. Grindinio vėsinimo sistema turi 5 kartus didesnius slėgio nuostolius, nei pavyzdžiui konvektorinė, todėl cirkuliacinių siurblių sunaudojamos elektros energijos sąnaudos yra 5 kartus didesnės.
Alternatyva
Gera alternatyva grindiniam vėsinimui yra vėsinimas grindiniais arba sieniniais fankoilais. Jie sukurti ne tik vėsinimui vasarą, bet ir šildymui žiemą, taip pat jie neturi nei vieno aukščiau išvardinto trūkumo:
1. Jų galingumo užtenka bet kokio dydžio patalpų vėsinimui.
2. Jų galingumo neriboja baldų ar kilimų kiekis patalpoje.
3. Būdami pakankamos galios, jie gali neveikti, kol šilumos siurblys ruošia karštą vandenį, vėliau greitai kompensuodami šalčio trūkumą.
4. Kondensatas, išsiskyręs ant jų šilumokaičių, surenkamas kondensato voniose ir nuvedamas į nuotekų sistemą. Jokio kondensato ant grindų! Tuo pačiu surenkama perteklinė oro drėgmė šiltuoju metų laikotarpiu.
5. Jie neatšaldo grindų, todėl ant jų stovėti malonu.
6. Jie gerai paskirsto vėsų orą patalpose, todėl jose būnant, visu kūnu jaučiama maloni vėsuma.
7. Jie užtikrina pastovią temperatūrą patalpose, netgi dinamiškai keičiantis vėsos poreikiui.
8. Taupydami energiją, dirba pagal poreikį, t. y. tik tada, kada reikia ir tiek, kiek reikia. Puikiai palaiko nustatytą temperatūrinį režimą.
Siūlome apsvarstyti įleidžiamų ir pakabinamų konvektorių Konveka panaudojimą šildymui ir vėsinimui jūsų pastate.
.png) | .png) |
| Konveka FCH į grindis įleidžiamasfankoilas | Konveka WMCF pakabinamasfankoilas |
Susisiekite su mumis, paaiškinsime fankoilų veikimo principą ir patarsime kaip geriausiai išnaudoti jų privalumus. Neabejojame, kad liksite patenkinti.
